Tauriųjų metalų mokesčiai Lietuvoje

GPM ir PVM: du skirtingi mokesčiai vienam sandoriui

Kai Lietuvoje parduodate aukso luitą ar sidabrinę investicinę monetą, gali tekti susidurti su dviem visiškai skirtingai veikiančiais mokesčiais. Pirmasis yra gyventojų pajamų mokestis (GPM): jo objektas yra pati gyventojo gauta pajama (GPMĮ 5 str. 1 d. — „Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos“). 2 500 eurų, apie kuriuos išsamiau kalbama žemiau, nereiškia, kad pardavimas „nepatenka“ į mokesčio objektą — tai įstatymu nustatyta neapmokestinama riba pagal 17 str., kurio antraštė tiesiog taip ir skamba: „Neapmokestinamosios pajamos“.

Antrasis mokestis — pridėtinės vertės mokestis (PVM) — veikia priešingai. Jeigu fizinis asmuo parduoda tauriuosius metalus ne ūkinės-komercinės veiklos tvarka, tai yra tiesiog privatus turto pardavimo sandoris, ir PVM objektas net neatsiranda — trūksta „apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip toks“ (PVMĮ 3 str. 1 d. 3 p.). Investicinis auksas, kai jį parduoda verslo subjektas, yra kitas atvejis: tai apmokestinamas, bet PVM neapmokestinamas sandoris (112 str. 1 d.). Šis skirtumas — GPM neapmokestinama riba prieš PVM objekto nebuvimą — kartojasi visame vadove, ir jo nesumaišyti yra svarbiausia sąvoka prieš skaitant toliau.

Kodėl šio skirtumo nepakanka suprasti tik teoriškai

Šis vadovas nagrinėja GPM taikymą pardavimui, dovanojimui ir paveldėjimui. PVM klausimai, susiję su pirkimu — investicinio aukso neapmokestinimas, standartinis tarifas sidabrui, platinai ir paladžiui — priklauso pirkimo vadovams: žr. aukso pirkimą Lietuvoje ir sidabro pirkimą Lietuvoje. Vienu sakiniu: sidabras, platina ir paladis PVM prasme neturi jokios lengvatos ir apmokestinami standartiniu tarifu bet kuria forma.

Kad būtų lengviau orientuotis tolesniuose skyriuose, žemiau — santrauka to, kas laukia GPM dalyje.

Nėra jokio laikymo termino

GPMĮ 17 str. 1 d. 28 p. iš tiesų numato 3 metų (kilnojamiesiems daiktams) ir 5 metų (nekilnojamajam turtui) terminus, tačiau tik tokiems daiktams, kuriems „pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija“ ir kurie registruoti EEE valstybėje — tai automobiliai ir nekilnojamasis turtas. Auksinis luitas ar investicinė moneta neprivalo teisinės registracijos ir nėra finansinė priemonė — jiems taikomas 27 p., kuriame apie laiko momentą, po kurio pardavimas taptų neapmokestinamas, nėra nė žodžio.

Kas iš to seka praktiškai: aukso luitas, parduotas praėjus dienai po pirkimo, ir tas pats luitas, parduotas praėjus dvidešimčiai metų, mokesčių požiūriu vertinami identiškai. Terminų perkėlimas iš kitų šalių sistemų — kad ir kaip patrauklu tai skambėtų — Lietuvoje neturi teisinio pagrindo.

Pardavimo pelno mokestis: tarifas priklauso nuo to, ką skaičiuojate

2026 metais nėra fiksuoto 15 proc. tarifo tauriojo metalo pardavimo pelnui. Ši dažnai kartojama informacija buvo tiksli anksčiau, bet nuo redakcijos, įsigaliojusios 2026 m. (Nr. XV-343, 2025 m. birželio 26 d.; Nr. XV-680, 2025 m. gruodžio 16 d.), 6 str. 6 d. nebeišvardija turto pardavimo pajamų — jame liko tik dividendai, ligos ir motinystės išmokos, akcijų pardavimas po penkerių metų, gyvybės draudimo išmokos, pajamos iš investicinės sąskaitos ir darbuotojų akcijos.

Vietoj to veikia laiptuota sistema su dviem skirtingomis bazėmis — ir tai yra svarbiausias skaičius visame šiame skyriuje:

Pirmoje eilutėje bazė yra tik pajamos ne iš darbo santykių; visose kitose — visos metinės pajamos, atlyginimą įskaitant. Tai nėra viena ir ta pati suma keturiose eilutėse, ir jos negalima traktuoti kaip vienos ištisos skalės vienam pajamų šaltiniui. 1 VDU (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis) 2026 metais yra 2 312,15 Eur; 12 × 2 312,15 = 27 745,80 Eur.

Kodėl kai kurie šaltiniai tebemini vien 15 proc.

6 str. 1 d. 1 p. paimtas atskirai skamba taip, lyg 20 proc. tarifas galiotų nuo nulio („neviršijanti 36 VDU“). Riba 12 VDU atsiranda tik iš 6 str. 11 d., kuris nurodo, kad į 36 VDU ribą pirmiausia įskaičiuojama ta metinių pajamų dalis, kuri jau apmokestinta 15 proc. tarifu pagal 6 str. 2 d. Be šios nuorodos laiptuota skalė neturi pagrindo — todėl 6 str. 11 d. čia cituojama kaskart kartu su 6 str. 1 d.

Pavyzdys, kurį pati VMI naudoja 2026 m. metodinėje medžiagoje: gyventojas per metus gauna 20 000 Eur iš individualios veiklos ir 70 000 Eur iš turto pardavimo — bendra metinė pajamų suma yra 90 000 Eur, o 20 proc. rėžis (83 237,40 Eur) skaičiuojamas atėmus tiek 20 000 Eur individualios veiklos pajamų, tiek 27 745,80 Eur, kurios liko 15 proc. juostoje. Kas skaito lentelę kaip taisyklę vien „pajamoms ne iš darbo santykių“, tam apskaičiuotas mokestis dirbančiam ir kartu auksą pardavusiam žmogui išeis sistemingai per mažas.

Pilnas skaičiavimas: aukso luitų pardavimas su 6 000 Eur pelnu

Toliau — skaičiavimas, kuris parodo, kaip 15 proc. tarifas veikia praktikoje, kai aukso luitai parduodami su dokumentais pagrįsta įsigijimo kaina:

Pardavimo pajamos (aukso luitai)                     34 000 Eur
- Įsigijimo kaina su dokumentais (GPMĮ 19 str. 3 d.)  28 000 Eur
= Skirtumas                                            6 000 Eur
- Neapmokestinamas dydis (17 str. 1 d. 27 p.)          2 500 Eur
= Apmokestinamosios pajamos                            3 500 Eur
  Tarifas 15 % - kol pajamų ne iš darbo santykių
  dalis neviršija 12 VDU (27 745,80 Eur), GPMĮ 6 str. 2 d.
= GPM                                                    525 Eur

Jeigu tas pats žmogus tais pačiais metais dar gauna pajamų iš individualios veiklos, ir bendra ne iš darbo santykių pajamų suma (3 500 Eur iš pardavimo plius kita veikla) viršija 27 745,80 Eur, viršijanti dalis nebekrenta į 15 proc. juostą — ji patenka į bendrą 6 str. 1 d. skalę kartu su visomis kitomis metinėmis pajamomis, atlyginimą įskaitant. Būtent tokiu atveju svarbus 20 000 Eur plius 70 000 Eur lygu 90 000 Eur pavyzdys iš VMI metodikos: kiekvienas euras virš 12 VDU juostos skaičiuojamas kaip dalis bendros, o ne atskiros, metinės sumos.

Dydžio įsivertinimui, bet ne tiksliam skaičiavimui, galima pasižiūrėti mokesčių skaičiuotuve — jis dar neatspindi nei 2 500 Eur ribos, nei šios laiptuotos skalės su dviem bazėmis, todėl tinka tik dydžio orientacijai.

2 500 eurų neapmokestinama riba: kas tai iš tikrųjų yra

GPMĮ 17 str. 1 d. 27 p. (formuluotė nuo Nr. XIII-841, 2017-12-07, 2026 m. nepakitusi) neapmokestina „...ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų... išlaidų skirtumo, neviršijančio 2 500 eurų per mokestinį laikotarpį“.

Trys dalykai šiame sakinyje lemia visą praktiką:

• Riba matuojama nuo skirtumo, ne nuo pardavimo pajamų. Kas parduoda auksą už 20 000 Eur su 1 000 Eur pelnu, nesumoka nė cento GPM — tai visiškai kitas dalykas, nei „parduoti iki 2 500 Eur“.
• Tai neapmokestinama riba, ne apmokestinimo slenkstis: apmokestinama tik viršijanti dalis. VMI žinių bazės KM1242 (aktualizuota 2024-11-04) formuluotė yra tiesioginė: „...skirtumas per mokestinį laikotarpį neviršijantis 2 500 Eur priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms. 2 500 Eur viršijanti suma apmokestinama pajamų mokesčiu.“ Ten pat pateikti pavyzdžiai: 25 000 minus 2 500 lygu 22 500, ir 40 000 minus 2 500 lygu 37 500.
• Norma taikoma tik turtui, kuris nepatenka į 28, 30, 53 ar 54 p., ir atliekos yra tiesiai išbrauktos iš šios ribos taikymo.

Kada dėl šio pardavimo deklaracijos pateikti nereikia

Neapmokestinamumas nereiškia automatinio atleidimo nuo deklaravimo — tai priklauso nuo administracinio sąrašo, ne tik nuo įstatymo. GPMĮ 27 str. 2 d. 2 p. atleidžia nuo deklaravimo tik tas pajamas, kurios yra „įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą“. Šiuo atveju taip ir yra: VMI vadovo sąrašo „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašas“ 5.2 punktas aiškiai nurodo tą pačią, 2 500 Eur neviršijančią, skirtumo sumą.

Įsigijimo kaina, įrodymai ir FIFO principas

Nuo 19 str. 3 d. redakcijos, galiojančios nuo 2026-01-01 (Nr. XV-343), atskaitomos tik tos sumos, kurios pagrįstos dokumentais, atitinkančiais pagal Finansinės apskaitos įstatymą nustatytus privalomus rekvizitus, galiojančiais sandoriais ir arba užsienio subjektų ar asmenų išduotais dokumentais, iš kurių aišku sandorio turinys.

FIFO principas: senas, ne naujas 2026 metų reikalavimas

GPMĮ 19 str. 2 d. paskutiniame sakinyje nustatyta FIFO principo taisyklė: kai gyventojas negali objektyviai pagrįsti, kuri konkreti, kada įsigyta, keliais sandoriais įgyto vienarūšio, individualiais požymiais neapibūdinto turto dalis perleidžiama, iš pajamų pirmiausia atskaitoma anksčiausiai sumokėta įsigijimo kaina. Šis sakinys galioja nuo 2018-01-01 (įtrauktas Nr. XIII-841, 2017-12-07) — jis nėra naujas 2026 metų reikalavimas, nors naujas 2026 metų 19 str. 3 d. įrodymų pareigos patikslinimas dažnai su juo maišomas.

Praktinis patarimas žmogui, kuris pirko tos pačios rūšies investicines monetas ar vienodus luitus keliais sandoriais skirtingomis kainomis: jei parduodamų vienetų negalima susieti su konkrečiu pirkimo dokumentu ar individualiu požymiu, pavyzdžiui, serijos numeriu, FIFO taisyklė pritaikoma automatiškai — pirmiausia laikoma parduota seniausiai pirkta dalis. Serijos numerio ir dokumento susiejimas su konkrečiu vienetu leidžia šią prielaidą paneigti. Tie patys pirkimo dokumentai naudingi ir vertinant saugojimo ir draudimo klausimus — tas pats kvitas, tik kitam teisiniam tikslui.

Nuostoliai: sudengimas per metus, ne perkėlimas į kitus

Tai, kas veikia — sudengimas to paties mokestinio laikotarpio viduje. GPMĮ komentaras 17 str. 1 d. 27 p. atžvilgiu tai formuluoja tiesiogiai: apmokestinamas skirtumas skaičiuojamas iš visų per mokestinį laikotarpį parduoto kito turto pajamų, atėmus įsigijimo kainą ir su pardavimu susijusias išlaidas, o iš viso taip apskaičiuoto skirtumo tik tada atimama 2 500 Eur riba. Ta pati formuluotė yra ir minėtame VMI nedeklaruojamų pajamų sąraše, 5.2 punkte.

Praktinė pasekmė: jei per vienerius metus vienas pardavimas atnešė pelną, kitas — nuostolį, abu sandoriai sudedami kartu prieš taikant 2 500 Eur ribą; jei rezultatas neigiamas, jis tiesiog nesukuria mokesčio, bet ir nepersikelia į kitus metus.

Deklaravimas: GPM311, terminai ir senaties terminas

Metinė deklaracija GPM311, skirsnyje apie turto pardavimo pajamas, teikiama, kai per metus gautas pelnas, tai yra pardavimo pajamos atėmus dokumentais pagrįstą įsigijimo kainą, viršijo 2 500 Eur (GPMĮ 27 str. 2 d. 2 p. kartu su VMI sąrašo 5.2 punktu). Pardavėjas pats apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka mokestį — tai B klasės pajamos (22 str. 3 d. 1 p.), ir joks pirkėjas, net Lietuvos prekybininkas, nieko prie šaltinio neišskaičiuoja.

Kada terminas pasislenka

Deklaracija turi būti pateikta iki gegužės 1 d. kitais metais po sandorio (27 str. 1 d.). Kadangi gegužės 1-oji Lietuvoje yra valstybinė šventė, Tarptautinė darbo diena, terminas praktiškai kasmet nukeliamas į kitą darbo dieną: pavyzdžiui, už 2025 m. gautas pajamas terminas buvo pirmadienis, 2026 m. gegužės 4 d.

Senaties terminas turto pardavimo pajamoms nėra bendra trejų metų taisyklė (MAĮ 68 str. 1 d.), kuri taikoma daugumai mokesčių — GPM atveju ją pakeičia 68 str. 4 d. 1 p.: einamieji metai plius penki ankstesni metai, skaičiuojant atgal nuo sausio 1-osios, su išimtimi individualios veiklos daliai. Praktinis patarimas: pirkimo ir pardavimo dokumentus saugoti ne trejus, o mažiausiai šešerius metus.

Kada pirkimas ir pardavimas tampa individualia veikla

GPMĮ 2 str. 7 d. individualią veiklą apibrėžia kaip savarankišką veiklą, kuria gyventojas siekia gauti pajamų ar kitą ekonominę naudą per tęstinį laikotarpį — trys požymiai: savarankiškumas, naudos siekimas, tęstinumas.

Kai veikla pagal šiuos požymius pripažįstama individualia, pasekmės reikšmingos: prieš pradedant veiklą reikia registruotis VMI; pajamos apmokestinamos pagal 6 str. 8 d. (20 proc. tarifu iki 42 500 Eur per metus); ir, svarbiausia šiam vadovui, 2 500 Eur neapmokestinama riba neveikia, nes 17 str. 1 d. 27 p. apibrėžia savo taikymo sritį kaip „ne individualios veiklos turto“ pardavimą. Antra riba, kurią verta žinoti: PVM mokėtoju reikia registruotis, kai praėjusių metų apyvarta pasiekia 45 000 Eur (PVMĮ 71 str. 2 d., redakcija Nr. XV-155, 2025 m. balandžio 10 d.).

Dovanojimas: kas neapmokestinama ir kokia forma reikalinga

Dovanojimas Lietuvoje eina per GPM sistemą, ne per atskirą dovanojimo mokestį — Lietuvoje jo tiesiog nėra. GPMĮ 17 str. 1 d. 26 p. neapmokestina dovanų iš sutuoktinio, vaikų, įskaitant įvaikius, tėvų, įskaitant įtėvius, brolių, seserų, vaikaičių ir senelių — be sumos ribos. Dovanoms iš kitų asmenų taikoma 2 500 Eur riba per mokestinį laikotarpį.

Viršijanti 2 500 Eur dovanos dalis, kai dovanotojas nėra artimas giminaitis, apmokestinama ta pačia laiptuota skale, kuri aprašyta aukščiau pardavimo pelnui — 15/20/25/32 proc., pagal 6 str. 2 d. ir 6 str. 1 d. Anksčiau šioje vietoje kai kurie šaltiniai teigė, jog dovanoms procentinio tarifo taikyti negalima; VMI 2026 metų tarifų apžvalga tarp 15 proc. tarifu apmokestinamų pajamų aiškiai įvardija „dovanų, prizų ne iš darbdavio“ — todėl toks teiginys nebėra teisingas.

Forma: kada reikalingas raštas, kada notaras

Kilnojamojo turto dovanojimo sutarties forma reglamentuota CK 6.469 str.: virš 1 500 Eur reikalinga rašytinė forma, o virš 14 500 Eur — notarinė forma.

Palikimo mokestis: apmokestinamoji vertė ir tarifai

Kai auksas ar sidabras pereina paveldėjimo tvarka, GPM taisyklės, aprašytos šio vadovo pirmoje pusėje, čia negalioja — veikia atskiras įstatymas, paveldimo turto mokestis (PTMĮ, Nr. IX-1239). Dovanojimo mokesčio Lietuvoje, kaip minėta aukščiau, nėra: dovanos eina per GPM. Palikimas yra kitas teisinis faktas, su savo objektu, savo baze ir savo tarifais.

Nuolatiniam Lietuvos gyventojui mokesčio objektas yra visas paveldėtas turtas, Lietuvoje ir užsienyje, įskaitant kilnojamąjį daiktą — o luitas ar investicinė moneta juo yra be išlygų, nepriklausomai nuo to, ar tokiai turto rūšiai reikalinga teisinė registracija. Nenuolatiniam gyventojui objektas siauresnis: tik Lietuvoje registruotinas kilnojamasis ir Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas; paveldėtas taurusis metalas tokiu atveju apskritai nėra mokesčio objektas (PTMĮ 4 str.), nes nei luitui, nei investicinei monetai Lietuvoje neprivaloma teisinė registracija.

Bazė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, nėra rinkos vertė — tai apmokestinamoji vertė, lygi 70 % nustatytos turto vertės (Vyriausybės 2003-01-13 nutarimas Nr. 24). Nuo šios sumažintos bazės taikomi du tarifai, ir jie nepriklauso nuo giminystės laipsnio:

Taip pat skaičiuoja ir VMI komentaras PTMĮ atžvilgiu — pavyzdys su 32 000 Eur turto verte, kai giminystės lengvata netaikoma:

Turto vertė (nustatyta paveldėjimo mokesčiui)         32 000 Eur
x 70 % = apmokestinamoji vertė (Aprašo 4 p.,
         iki 2026-09-30 - Taisyklių 6 p.)              22 400 Eur
- Lengvata (PTMĮ 7 str. 1 d. 3 p.)                      3 000 Eur
= Apmokestinama apmokestinamoji vertė                  19 400 Eur
  Tarifas 5 % - kol apmokestinamoji vertė
  neviršija 150 000 Eur, PTMĮ 6 str.
= Palikimo mokestis                                      970 Eur

150 000 Eur riba ir 3 000 Eur lengvata, aptariama kitame skyriuje, abi matuojamos nuo apmokestinamosios vertės, ne nuo rinkos kainos — tai pasikartojanti tema visame šiame skyriuje. Kol paveldėtas metalas laikomas namuose ar banko seife, prieš arba po paveldėjimo procedūros, žinoti savo teises padeda ir saugojimo ir draudimo vadovas.

Kam paveldėjimo mokestis netaikomas

PTMĮ 7 str. 1 d. antraštė skamba „Mokesčio lengvatos“, tačiau operatyvus tekstas vartoja tą pačią formuluotę kaip GPMĮ: „Mokesčiu neapmokestinama“. Trys giminystės grupės ir viena bendra riba lieka be mokesčio:

3 000 Eur riba priklauso kiekvienam mokesčio mokėtojui atskirai ir kiekvienu paveldėjimo atveju — jei turtą paveldi keli įpėdiniai, kiekvienas turi savo atskirą 3 000 Eur ribą, skaičiuojamą nuo jo dalies apmokestinamosios vertės. Paveldėjimo planavimas apskritai yra dalis platesnės turto apsaugos strategijos, tačiau šis vadovas apsiriboja mokesčių taisyklėmis.

Tauriųjų metalų vertinimas paveldėjimo atveju

Diena, nuo kurios skaičiuojama paveldėto tauriojo metalo vertė, nėra mirties diena — tai diena, kurią prašymas įvertinti paduodamas Lietuvos prabavimo rūmams, viešajai įstaigai (TMBVPĮ 16 str. 1 d.), ne valstybės institucijai. Fundamentas skiriasi pagal galiojančią redakciją: iki 2026-09-30 tai Nutarimo Nr. 24 Taisyklių 3.6 punktas kartu su 4.2 punktu, nuo 2026-10-01 tas pats tiesiogiai įrašytas Aprašo 3.1.7 punkte.

Senoviniams tauriųjų metalų ir brangakmenių dirbiniams vertinimą atlieka ne vien Prabavimo rūmai — Kultūros paveldo departamentas vertina kartu su jais, ne jų vietoje. Pažymą tokiu atveju išduoda abi institucijos (iki 2026-09-30 Taisyklių 3.7 p., nuo 2026-10-01 Aprašo 3.1.8 p.). Kas paveldėtoją nusiunčia tik pas KPD arba tik pas Prabavimo rūmus, nusiunčia jį pas pusę reikalingos procedūros.

Iki 2026-09-30 galiojančioje redakcijoje pažyma apie apmokestinamąją vertę išduodama per 10 darbo dienų ir galioja 90 kalendorinių dienų (Taisyklių 10 p.). Naujas prašymas reiškia naują vertinimą — o kartu ir naują metalo kainą tą dieną. Tai suteikia realią pasirinkimo laisvę svyruojančios kainos sąlygomis, tačiau turi ir kitą pusę: paveldėjimo procedūra pas notarą ir metalo vertinimas turi būti suderinti laiko atžvilgiu, kad pažyma nepasibaigtų anksčiau, nei bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Procedūros pokytis nuo 2026 m. spalio 1 d.

Nuo 2026 m. spalio 1 d. keičiasi ne mokesčio suma, o kelias, kuriuo ji apskaičiuojama (Nutarimas Nr. 24, pakeistas Nutarimu Nr. 396, 2026 m. gegužės 20 d.). Iki tos dienos paveldėtojas pats teikia prašymą teritorinei VMI. Nuo spalio 1 d. paveldėtojas savo prašymo VMI nebeteikia — visus duomenis, gavęs visus reikiamus dokumentus, per 10 darbo dienų perduoda notaras. VMI per 20 darbo dienų parengia pažymą apie apmokestinamąją vertę su preliminaria mokėtina paveldimo turto mokesčio suma ir išsiunčia ją tiek paveldėtojui, tiek notarui (Aprašo 6 ir 7 p.). Specialioji tauriojo metalo vertinimo diena, aprašyta ankstesniame skyriuje, lieka nepakitusi. Tai svarbu, kai paveldimas ne tik luitas, bet ir investicinė moneta — vertinimo tvarka joms vienoda.

Kodėl tai svarbiausia artimiesiems

Aprašo 6 punktas turi vieną išlygą, kuri paveikia priešingą grupę, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio: notaro duomenų perdavimas VMI netaikomas turtui, kuriam taikomos PTMĮ 7 str. 1 d. 1 ir 2 punktų lengvatos — tai tiksliai sutuoktinis ir artimieji giminaičiai iš ankstesnio skyriaus. Kadangi nuo spalio 1 d. paveldėtojas ir pats prašymo nebeteikia, šiai grupei paprastu keliu nebeatsiranda visai jokios VMI pažymos apie turto vertę.

Paveldėtojo įsigijimo kaina: step-up efektas

Kas paveldi taurųjį metalą ir jį vėliau parduoda, GPM tikslais nepradeda skaičiuoti nuo nulio. Vyriausybės 2003-01-29 nutarimas Nr. 133 (priimtas pagal GPMĮ 19 str. 6 d.), 3 punktas: paveldėto turto įsigijimo kaina yra „ta turto vertė, kuria šis turtas būtų įvertintas paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti“. 5 punktas priduria, kad tai galioja nepriklausomai nuo to, ar paveldėtojas faktiškai mokėjo paveldimo turto ar pajamų mokestį — sąlyginė forma „būtų įvertintas“ apima ir mokesčio neturintį atvejį, taip pat sutuoktinį ar artimąjį giminaitį, kuriam paveldėjimo mokestis netaikomas.

Atviras klausimas: retrospektyvus vertinimas

Vienas klausimas šioje vietoje lieka atviras: ar sutuoktinis ar artimasis giminaitis, kuriam paveldėjimo mokestis netaikomas, gali užsakyti atgalinį vertinimą kokiai nors dienai tarp mirties ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo? Šiam vadovui prieinama informacija to nepatvirtina: iki 2026-09-30 galiojančios Taisyklių 4.3 punktas leidžia pasirinkti laisvai pasirinktą vertinimo dieną tik trims turto rūšims — individualiai vertinamam nekilnojamajam turtui, į biržos sąrašus neįtrauktiems vertybiniams popieriams ir „kitam turtui“; taurusis metalas patenka į 3.6 punktą ir todėl į 4.2 punktą, kur vertinimo diena yra prašymo diena, ne pasirenkama diena. Praktinė išvada — nesitikėti atgalinio vertinimo ir vertinimą užsisakyti laiku, kaip aprašyta ankstesniame skyriuje. Norint tik apytiksliai įsivertinti šiandieninę paveldėto luito vertę, galima pasinaudoti lydymosi vertės skaičiuotuvu — tai dydžio orientacija, ne teisinis vertinimas.

Paveldėjimo procedūra pas notarą

Lietuvoje nėra atskiro palikimo teismo — visa procedūra vyksta pas notarą, veikiantį paveldėjimo atsiradimo vietoje. Paveldėjimą reikia priimti per tris mėnesius nuo mirties dienos, faktiškai pradėjus valdyti turtą arba pateikus pareiškimą notarui (CK 5.50 str. 3 d.); dalinis ar sąlyginis priėmimas negalioja. Paveldėjimo teisės liudijimas paprastai išduodamas tik pasibaigus šiems trims mėnesiams (5.66-5.67 str.).

Turto apyrašas: kai reikia inventorizuoti

Fiziniam metalui — luitams, monetoms — praktiškai svarbus yra priėmimas pagal turto apyrašą (palikimo priėmimas pagal turto apyrašą, CK 5.53 str.). Paveldėtojas privalo notaro pavedimą įteikti antstoliui per dvi savaites, kitaip pavedimas praranda galią; tokiu atveju atsakomybė ribojama vien palikimu, o apyrašas kartu yra ir įrodymas, kad luitai priklausė palikimui — VMI komentaras jį mini kaip vertinimo pagrindą lygiagrečiai su Prabavimo rūmų pažymomis. Šis apyrašas naudingas ir vėlesniam saugojimo bei draudimo dokumentavimui — tas pats sąrašas, tik kitam teisiniam tikslui.

Pačią paveldimo turto mokesčio sumą apskaičiuoja paveldėjimo teisės liudijimus išduodantys įgalioti asmenys — praktiškai notaras (PTMĮ 8 str. 1 d.). Lietuvoje esančiam turtui kalendorinio termino nėra: mokestis sumokamas prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, ir be sumokėjimo liudijimas neišduodamas (8 str. 2-3 d.). Kas skaito apie „X mėnesių terminą“ šiam atvejui, skaito neteisingai. Kitaip yra su turtu užsienyje: deklaracija ir mokėjimas privalomi iki kitų metų kovo 1 d. (8 str. 4-5 d.).

Mokestis atitenka savivaldybei, kurios teritorijoje turtas paveldimas; savivaldybės taryba per metus nuo liudijimo išdavimo gali mokestį atidėti, sumažinti arba atleisti nuo jo savo biudžeto naudai (7 str. 2-3 d., 10 str.) — tai vienintelė vieta PTMĮ, kur vartojamas žodis „atleidimas nuo mokesčio“, ir jis reiškia visai kitą dalyką nei bendroji neapmokestinama riba, aprašyta aukščiau.

Keturi dažniausiai sumaišomi dydžiai

Šiame vadove pasirodo keturi skirtingi eurų dydžiai, kurių sumaišymas yra dažniausia klaida. Visi jie susiję su neapmokestinamomis ribomis, bet kiekvienas priklauso kitam faktui:

Pirmieji du 2 500 Eur dydžiai stovi tame pačiame straipsnyje, vienas po kito, kaip 26 ir 27 punktai — ir vis tiek tai visiškai skirtingi teisiniai faktai: vienas matuoja pardavimo skirtumą, kitas — gautos dovanos vertę. 3 000 Eur ir 150 000 Eur niekada nesiejami su rinkos kaina — tik su apmokestinamąja verte, tai yra 70 % rinkos kainos, kaip aprašyta pirmame šios pusės skyriuje. Dydžio įsivertinimui, jei tais pačiais metais parduodate ir kitą turtą, galima žvilgtelėti į mokesčių skaičiuotuvą — tik dydžio orientacijai.

Pridėtinės vertės mokestis trumpai

Šis vadovas iki šiol nagrinėjo GPM — mokestį nuo pardavėjo pelno. Kai perkate taurųjį metalą, veikia kitas mokestis — pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurį moka pirkėjas, įtrauktą į prekybininko kainą. Trumpa santrauka, kad nereikėtų šokinėti tarp vadovų dėl vieno sakinio:

Standartinis 21 % tarifas yra teisinis apibrėžimas (PVMĮ 2 str. 32 d.), o ne pačios 19 straipsnio nuostatos tekstas; investicinio aukso apibrėžimas ir sąlygos, importo taisyklės, maržos apmokestinimo mechanika, taip pat visos sidabro, platinos ir paladžio PVM detalės priklauso pirkimo vadovams — žr. aukso pirkimą Lietuvoje, sidabro pirkimą Lietuvoje ir platiną ir paladį Lietuvoje. Šiame vadove PVM minimas tik tiek, kiek reikia atskirti nuo GPM — žr. pirmą šio vadovo skyrių.

Dažniausios klaidos, kurių reikia vengti

Šio vadovo abi pusės sukryžiuoja gana daug skaičių ir terminų. Žemiau — santrauka klaidų, kurias verta patikrinti prieš priimant sprendimą:

Iš šių aštuonių klaidų finansiškai pavojingiausia yra pirmoji — ji vienintelė sistemingai sumažina apskaičiuotą mokestį dirbančiam žmogui, o VMI turi teisę tai patikrinti šešis metus atgal. Likusios septynios glaudžiai susijusios su GPM taikymu tauriesiems metalams apskritai, aprašytu šio vadovo pirmoje pusėje.

Ko šis vadovas neaprėpia

Šis vadovas nagrinėja GPM taikymą pardavimui, dovanojimui ir paveldėjimui, taip pat trumpai PVM ribą tarp pirkimo ir pardavimo mokesčių. Jis sąmoningai neaprėpia kelių sričių, kurios priklauso kitiems vadovams:

• Investicinio aukso apibrėžimo, importo ir grynųjų pinigų ribų perkant — žr. aukso pirkimą Lietuvoje.
• Sidabro PVM mechanikos detalių — žr. sidabro pirkimą Lietuvoje.
• Platinos ir paladžio specifikos — žr. platiną ir paladį Lietuvoje.
• Saugojimo, draudimo ir banko seifo klausimų — žr. tauriųjų metalų saugojimą ir draudimą.
• Radinių, lobio ir kultūros paveldo teisės — žr. tauriųjų metalų užkasimą ir įstatymus.
• Kainodaros mechanikos — žr. kaip formuojasi aukso kaina ir kaip formuojasi sidabro kaina.

Šis vadovas yra bendra informacija apie 2026 metais galiojančią Lietuvos teisę, paremta įstatymų tekstais ir VMI komentarais — ne konkrečiam atvejui pritaikyta mokesčių konsultacija. Jis nei rekomenduoja, nei atkalbėja nuo pardavimo, pirkimo ar paveldėjimo konkrečiu metu ir nepateikia kainų prognozių; dabartinę kainą galima pasitikrinti aukso ir sidabro kainų puslapiuose. Sudėtingesniu atveju — didelė suma, keli įpėdiniai, turtas keliose šalyse — verta pasitarti su notaru arba mokesčių konsultantu, kuris žino konkrečias aplinkybes.