Grynųjų pinigų riba perkant auksą
Taip pat: Tapatybės nustatymo pareiga, AML riba, Atsiskaitymų grynaisiais riba
Perkant auksą grynaisiais, nuo tam tikros sumos prekiautojas pagal pinigų plovimo prevencijos įstatymą privalo nustatyti ir užfiksuoti pirkėjo tapatybę; be to, Lietuvoje galioja bendra 5 000 EUR atsiskaitymų grynaisiais riba.
Ar jums patinka tai, ką matote ir skaitote?
Įdedame visą širdį, kad preciousmetalprices.com išliktų greitas, tvarkingas ir nemokamas — jokių mokamų sienų, jokios netvarkos, tik patikimi faktai ir tiesioginės kainos. Jei tai jums padeda, gražiausias būdas padėkoti — perduoti tai kitiems. Kiekvienas pasidalijimas padeda kitam investuotojui mus atrasti ir palaiko projektą gyvą. 💛
Ar jums patinka tai, ką matote ir skaitote?
Įdedame visą širdį, kad preciousmetalprices.com išliktų greitas, tvarkingas ir nemokamas — jokių mokamų sienų, jokios netvarkos, tik patikimi faktai ir tiesioginės kainos. Jei tai jums padeda, gražiausias būdas padėkoti — perduoti tai kitiems. Kiekvienas pasidalijimas padeda kitam investuotojui mus atrasti ir palaiko projektą gyvą. 💛
Kas perka auksą grynaisiais, nuo tam tikros sumos susiduria su teisine pareiga, kuri daugelį pirkėjų nustebina: prekiautojas privalo patikrinti ir užfiksuoti kliento tapatybę. Ši vadinamoji grynųjų pinigų riba nėra pirkimo limitas, o rūpestingumo pareiga pagal pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Be to, Lietuvoje galioja atskira, bendra grynųjų atsiskaitymų riba.
Teisinis pagrindas: pinigų plovimo prevencija
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įgyvendina ES direktyvas dėl kovos su pinigų plovimu. Prekiautojai tauriaisiais metalais – t. y. verslo subjektai, superkantys ir parduodantys auksą, sidabrą, platiną ir paladį – patenka į vadinamųjų įpareigotųjų subjektų sąrašą. Vykdydami grynųjų sandorius, jie nuo tam tikrų ribų privalo taikyti kliento tapatybės nustatymo priemones. Priežiūros ir pranešimų instituciją atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Skirtingai nei Vokietijoje, kur prekiautojas privalo nustatyti tapatybę jau nuo 2 000 EUR grynaisiais (§ 10 GwG), Lietuvoje taikomos kitos ribos: kliento tapatybė nustatoma nuo 10 000 EUR grynojo sandorio, o įtartinos operacijos arba grynųjų / kriptovaliutų operacijos nuo 15 000 EUR privalo būti praneštos FNTT.
Bendra 5 000 EUR grynųjų atsiskaitymų riba
Nepriklausomai nuo AML pareigų, Lietuvoje galioja Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas (nuo 2022-11-01): bet koks atsiskaitymas grynaisiais už vieną sandorį negali viršyti 5 000 EUR. Riba taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, o dirbtinis sandorio skaidymas siekiant apeiti ribą draudžiamas. Todėl brangesnį auksą praktiškai tenka apmokėti banko pavedimu.
| Sandorio suma (grynaisiais) | Pasekmė |
|---|---|
| Iki 5 000 € | Atsiskaitymas grynaisiais leidžiamas |
| Virš 5 000 € | Grynaisiais mokėti negalima – tik pavedimu |
| Nuo 10 000 € | Prekiautojas privalo nustatyti tapatybę (AML) |
| Nuo 15 000 € | Prekiautojas privalo pranešti FNTT |
| Bet kada, esant įtarimui | Pranešimas FNTT nepriklausomai nuo sumos |
Pastaba: ribos taikomos grynųjų pinigų mokėjimams. Atsiskaitant pavedimu ar kortele taikomos kitos rūpestingumo pakopos; tapatybė ten paprastai jau patvirtinta pačiu mokėjimo būdu.
Anoniminis prekystalio sandoris
Anoniminis prekystalio sandoris – tai grynaisiais per prekystalį atliekamas sandoris be sąskaitos nurodymo. Neviršijant tapatybės nustatymo ribų, jis teoriškai gali būti anoniminis, tačiau daugelis stambesnių prekiautojų vidines ribas dar labiau sumažina, kad sumažintų atitikties riziką. Pirkėjai turėtų iš anksto pasidomėti pas konkretų prekiautoją.
Kas yra sandorio skaidymas ir kodėl jis draudžiamas?
Kas 12 000 EUR pirkimą suskaido į kelias dalis, kad neviršytų ribos, atlieka apėjimo veiksmą (smurfing). Teisė tai aiškiai draudžia: akivaizdžiai susiję daliniai sandoriai sumuojami. Prekiautojai, pastebėję tokį modelį ir nesiėmę tapatybės nustatymo, rizikuoja baudomis.
Formulė: ribos patikra
Sandorio (-ių) suma grynaisiais > 5 000 €
→ grynaisiais mokėti negalima
Sandorio suma grynaisiais ≥ 10 000 €
→ įsijungia tapatybės nustatymo pareiga
Pirkimas A (6 000 €) + pirkimas B (5 000 €) = 11 000 €
→ jei akivaizdžiai susiję: pareiga įsijungia
Mokestiniai aspektai: nesusiję su spekuliacijos terminu
Grynųjų pinigų riba yra pinigų plovimo prevencijos taisyklė ir tiesiogiai neįtakoja aukso pirkimo apmokestinimo. Skirtingai nei Vokietijoje, kur po vienų metų spekuliacijos termino (§ 23 EStG) pelnas neapmokestinamas, Lietuvoje laikymo termino nėra: fiziniam asmeniui pardavus tauriuosius metalus, per metus gautos pajamos iš neregistruotino turto pardavimo iki 2 500 EUR gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinamos, o virš šios sumos pelnas apmokestinamas fiksuotu 15 % GPM tarifu (GPMĮ 6 str. 6 d.).
Individualiam pelno vertinimui pravartu naudoti mokesčių skaičiuoklę ir kreiptis į mokesčių konsultantą. Šis žodyno įrašas nėra mokestinė ar teisinė konsultacija.
Pareigos pirkėjui: ką turi žinoti privatus asmuo?
Pirkėjai patys neturi AML pareigų, tačiau esant pagrįstam prekiautojo prašymui privalo pateikti asmens dokumentą. Atsisakius nustatyti tapatybę, prekiautojas gali atsisakyti sudaryti sandorį. Įrašyti duomenys saugomi pagal duomenų apsaugos reikalavimus (BDAR); prekiautojas negali jų naudoti kitiems tikslams.
Perkant fizinį investicinį auksą – PVM neapmokestinamus luitus ir tam tikras monetas – tapatybės nustatymas teisiškai nekeičia pirkimo kainos. Su supirkimo kainos skaičiuokle galima iš anksto įvertinti, kiek prekiautojas moka už seną auksą.
Trumpai įsimintina
Lietuvoje bet koks atsiskaitymas grynaisiais už sandorį negali viršyti 5 000 EUR, o nuo 10 000 EUR prekiautojas privalo nustatyti pirkėjo tapatybę ir ją fiksuoti. Šios ribos yra pinigų plovimo prevencijos, o ne mokesčių taisyklės.
Šaltiniai: VMI (vmi.lt), FNTT (fntt.lrv.lt), Teisės aktų registras (e-tar.lt).