Aukso standartas
Taip pat: Aukso valiuta, Aukso paritetas, Aukso keitimo standartas
Piniginė sistema, kurioje valiutos vertė yra tvirtai susieta su apibrėžtu aukso kiekiu.
Ar jums patinka tai, ką matote ir skaitote?
Įdedame visą širdį, kad preciousmetalprices.com išliktų greitas, tvarkingas ir nemokamas — jokių mokamų sienų, jokios netvarkos, tik patikimi faktai ir tiesioginės kainos. Jei tai jums padeda, gražiausias būdas padėkoti — perduoti tai kitiems. Kiekvienas pasidalijimas padeda kitam investuotojui mus atrasti ir palaiko projektą gyvą. 💛
Ar jums patinka tai, ką matote ir skaitote?
Įdedame visą širdį, kad preciousmetalprices.com išliktų greitas, tvarkingas ir nemokamas — jokių mokamų sienų, jokios netvarkos, tik patikimi faktai ir tiesioginės kainos. Jei tai jums padeda, gražiausias būdas padėkoti — perduoti tai kitiems. Kiekvienas pasidalijimas padeda kitam investuotojui mus atrasti ir palaiko projektą gyvą. 💛
Aukso standartas – tai piniginė sistema, kurioje popierinių pinigų ar monetų vertė tiesiogiai susiejama su nustatytu fizinio aukso kiekiu. Centriniai bankai įsipareigoja bet kada pagal fiksuotą kursą iškeisti savo banknotus į auksą. Ši sistema formavo tarptautinę pinigų tvarką nuo XIX amžiaus antrosios pusės iki XX amžiaus vidurio ir iki šiol laikoma atskaitos tašku diskusijose apie apsaugą nuo infliacijos ir valiutos stabilumą.
Istorinė raida
Klasikinis aukso standartas susiformavo 1870–1880 m., kai iš pradžių Didžioji Britanija (formaliai nuo 1821 m.), vėliau Vokietijos imperija (1871 m.), Prancūzija ir JAV susiejo savo valiutas su auksu. Šiai epochai (apie 1871–1914 m.) buvo būdingi stabilūs valiutų kursai, laisvas kapitalo judėjimas ir maža infliacija.
| Etapas | Laikotarpis | Bruožai |
|---|---|---|
| Klasikinis aukso standartas | apie 1871–1914 m. | visiškas konvertuojamumas, fiksuoti paritetai |
| Aukso devizų standartas | 1925–1931 m. | tik rezervinės valiutos (£, $) padengtos auksu |
| Bretton Woods sistema | 1944–1971 m. | USD = 35 $/oz aukso, kitos valiutos susietos su USD |
| Plaukiojantis režimas | nuo 1973 m. | laisvi valiutų kursai, aukso padengimo nėra |
Pirmasis pasaulinis karas privertė daugumą šalių sustabdyti aukso konvertuojamumą, kad karo išlaidas būtų galima finansuoti centrinio banko kreditu. Bandymai atkurti sistemą XX a. trečiajame dešimtmetyje žlugo – Didžioji Britanija galutinai atsisakė aukso standarto 1931 m. 1944 m. Bretton Woods konferencijoje priimta paskesnė sistema susiejo JAV dolerį su auksu santykiu 35 doleriai už Trojos unciją; visos kitos valiutos orientavosi į dolerį. 1971 m. rugpjūčio 15 d. JAV prezidentas Niksonas vienašališkai nutraukė dolerio konvertuojamumą į auksą (vadinamasis Niksono šokas), ir tai faktiškai lėmė sistemos žlugimą.
Mechanizmas: kaip veikia aukso standartas
Pinigų kiekis ≤ aukso atsargos × įstatymuose numatyta padengimo norma
Prekybos balanso deficitas → aukso nutekėjimas → pinigų kiekio susitraukimas → defliacija → susilyginimas
Vadinamasis kainų-metalo srauto mechanizmas (David Hume, 1752 m.) aprašo automatinį prisitaikymą: prekybos balanso deficitas lemia aukso nutekėjimą, sumažina pinigų kiekį, mažina vidaus kainų lygį ir taip pagerina konkurencingumą – kol atkuriama pusiausvyra.
Privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- pinigų politikos drausmė, negalima savavališkai spausdinti pinigų
- stabilūs valiutų kursai palengvina pasaulinę prekybą
- automatinė apsauga nuo infliacijos dėl riboto aukso kiekio
Trūkumai:
- pinigų politika negali reaguoti į konjunktūrines krizes (nėra anticiklinio valdymo)
- priklausomybė nuo aukso gavybos apimčių (galimi pasiūlos šokai)
- defliacijos spaudimas esant aukso kiekio nelankstumui gali gilinti ekonomikos krizes
- netolygus aukso pasiskirstymas nepalankus išteklių neturinčioms šalims
Reikšmė šiandieninei aukso rinkai
Nors nė viena valstybė nebetaiko aukso standarto, ši tema tebemaitina finansų diskusijas: centriniai bankai visame pasaulyje laiko dideles aukso atsargas kaip strateginį inkarą. Dabartinė aukso kaina atspindi, be kita ko, pasitikėjimą popierinėmis valiutomis – krizių metu aukso paklausa reguliariai auga kaip reakcija į infliacijos baimę arba valiutos neapibrėžtumą. Istorinės aukso kainų kreivės aiškiai rodo, kaip stipriai aukso kaina pakilo pasibaigus Bretton Woods sistemai.
Todėl investuotojui aukso standartas yra ne tiek dabartinė sistema, kiek istorinis matas: jis paaiškina, kodėl auksas laikomas „natūraliais pinigais" ir kodėl daug investuotojų laiko fizinį auksą kaip apsaugą nuo valiutos nuvertėjimo.
Pastaba: šis straipsnis skirtas tik informacijai ir nėra investavimo ar mokestinė konsultacija.
Trumpai įsimintina
Aukso standartas apie šimtą metų siejo pinigus su fiziniu auksu ir taip garantavo valiutos stabilumą – pinigų politikos lankstumo sąskaita. Galutinė jo pabaiga 1971 m. žymi perėjimą prie šiandieninio laisvų valiutų kursų pasaulio ir iki šiol paaiškina, kodėl investicinis auksas vertinamas kaip apsauga nuo infliacijos ir kaip krizių valiuta. Skirtingai nei kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Vokietijoje), Lietuvoje fizinio aukso pardavimo pelnui nėra „laikymo termino", po kurio jis taptų visiškai neapmokestinamas – tačiau investiciniam auksui taikoma speciali PVM lengvata (PVM įstatymo 111–115 str.).
Šaltiniai: Valstybinė mokesčių inspekcija (vmi.lt), Lietuvos bankas (lb.lt), EUR-Lex (Direktyva 2006/112/EB).