Apsauga nuo infliacijos

Infliacija reiškia, kad bendras kainų lygis kyla, o kartu mažėja pinigų perkamoji galia: kas šiandien turi 1 000 eurų, rytoj už tą pačią sumą galės nusipirkti mažiau nei šiandien. Apsauga nuo infliacijos apibūdina investavimo priemonės gebėjimą priešintis šiai erozijai – arba jos nominali vertė atitinkamai auga kartu, arba ji turi vidinę substanciją, nepriklausomą nuo valstybės pinigų politikos. Taurieji metalai, pirmiausia auksas, tūkstantmečius laikomi klasikine perkamosios galios išsaugojimo priemone.

Kodėl pinigai praranda vertę

Centriniai bankai valdo pinigų kiekį; jei sukuriama daugiau pinigų nei pagaminama ekonominės vertės, kiekvienas vienetas praranda perkamąją galią. Vartotojų kainų indeksas (VKI) matuoja šią raidą pagal reprezentatyvų prekių krepšelį. Reali grąža apskaičiuojama atėmus infliacijos lygį:

Reali grąža = Nominali grąža − Infliacijos lygis

Jei taupomosios sąskaitos nominali grąža siekia 2 %, o infliacija – 3 %, reali grąža yra −1 %: turtas realiai mažėja, nors nominaliai rodomas pelnas. Būtent čia svarbi apsauga nuo infliacijos.

Taurieji metalai kaip perkamosios galios inkaras

Auksas ir sidabras nėra reikalavimai skolininkui – jie neturi įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir negali būti padauginti centrinio banko sprendimais. Pasaulinė aukso gavyba kasmet auga tik apie 1–2 % nuo antžeminių atsargų. Šis pasiūlos stabilumas taurųjį metalą iš esmės skiria nuo popierinių valiutų.

Istoriniai ilgalaikiai duomenys rodo, kad auksas per keliasdešimties metų laikotarpius linkęs išsaugoti perkamąją galią. Antikinėje Romoje už aukso unciją buvo galima nusipirkti kokybišką togą – šiandien tos pačios vertės pakanka kokybiškam kostiumui. Trumpuoju laikotarpiu aukso kaina vis dėlto smarkiai svyruoja; ji nėra berizikė apsauga nuo infliacijos vienų metų perspektyvoje.

Palyginimas: skirtingų investavimo formų apsauga nuo infliacijos

Realios palūkanos kaip pagrindinis kintamasis

Svarbiausias aukso kainos veiksnys santykyje su infliacija yra realios palūkanos – rinkos palūkanos, atėmus infliacijos lūkesčius. Kai realios palūkanos nukrenta žemiau nulio, palūkanas nešančios investicijos tampa realiai nepatrauklios; kapitalas tuomet ieško materialaus turto, tokio kaip auksas. Istorinės tauriųjų metalų kainos šį ryšį rodo aiškiai: stipriai neigiamų realiųjų palūkanų laikotarpiais (pvz., 1973–1980 ar 2020–2022) aukso ir sidabro kainos kilo itin sparčiai.

Realios palūkanos (supaprastintai) = Bazinė palūkanų norma − Infliacijos lūkesčiai

Jei bazinė palūkanų norma yra 3 %, o infliacijos lūkestis – 4 %, realios palūkanos yra −1 %. Tokiais laikotarpiais palūkanas nešančių investicijų alternatyviosios sąnaudos aukso atžvilgiu yra nedidelės.

Fizinis vs. popierinis

Kalbant apie apsaugą nuo infliacijos, lemiama yra investicijos forma:

1. Fiziniai taurieji metalai (luitai, monetos): tiesioginis materialus turtas, be emitento rizikos; Lietuvoje fizinis asmuo per metus iki 2 500 Eur pajamų iš neregistruotino turto pardavimo gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinamas, o viršijus šią sumą pelnas apmokestinamas fiksuotu 15 % GPM tarifu (GPMĮ 6 str. 6 d.). Skirtingai nei Vokietijoje, Lietuvoje nėra „laikymo termino", po kurio pardavimas taptų visiškai neapmokestinamas (tai nėra investavimo ar mokestinės konsultacijos pakaitalas; rekomenduojamas individualus vertinimas).
2. ETC / Xetra-Gold: patogu, prekiaujama biržoje, fiziškai užtikrinta; teisiškai – emitento skolos vertybinis popierius, todėl sandorio šalies rizika išlieka.
3. Aukso ETF (sintetiniai): pagrįsti apsikeitimo sandoriais, be tiesioginio aukso turėjimo; sekimo ir kontrahento rizika.
4. Aukso kasyklų akcijos: sverto dalyvavimas aukso kainoje, bet veiklos įmonės rizika užgožia gryną apsaugą nuo infliacijos.

Klasikiniam perkamosios galios išsaugojimui ekspertai grynausia forma laiko fizinį, saugomą taurųjį metalą – papildomą disciplinuotą kaupimo kelią suteikia tauriųjų metalų kaupimo planas.

Portfelio dalis ir diversifikacija

Nėra universalios rekomendacijos dėl optimalios tauriųjų metalų dalies portfelyje. Dažnai minimos orientacinės vertės svyruoja nuo 5 % iki 15 % viso turto kaip papildas. Lemia individuali situacija: investavimo horizontas, turimas materialus turtas (pvz., nekilnojamasis turtas) ir likvidumo poreikis. (Ne investavimo konsultacijos pakaitalas – individualiems sprendimams kreipkitės į licencijuotą patarėją.)

Baimės ir godumo indeksas gali būti naudojamas kaip nuotaikų rodiklis: didžiulės baimės laikotarpiais paklausa saugiems uostams paprastai auga – tai signalas, kurį daugelis investuotojų naudoja pirkimo ar laikymo sprendimams.

Apsaugos nuo infliacijos per tauriuosius metalus ribos

• Trumpalaikis svyravimas: auksas per metus gali kristi dviženkliais dydžiais, net jei infliacija kyla.
• Nėra nuolatinių pajamų: palūkanų ar dividendų negaunama; atsiranda saugojimo sąnaudos.
• Valiutos efektai: skaičiuojant eurais, aukso kaina priklauso ir nuo EUR/USD kurso.
• Stagfliacija vs. recesija: gryno augimo sulėtėjimo be infliacijos laikotarpiais kitos investicijos gali pasirodyti geriau.

Trumpai įsiminti

Taurieji metalai – ypač fizinis auksas – per ilgus laikotarpius pasitvirtino kaip patikima perkamosios galios išsaugojimo priemonė. Jie nepakeičia visos investavimo strategijos, tačiau daugeliui investuotojų sudaro prasmingą blokelį prieš šliaužiantį popierinių valiutų nuvertėjimą. Lemiama yra ilga kantrybė: kas perka auksą, saugo perkamąją galią dešimtmečiais – ne mėnesiais.